Švilpikai

Senas geras lietuviškas patiekalas, kurį labai skaniai gamindavo mano bobutė. O aš tik neseniai prisiminiau jį, galima sakyti, iš bėdos. Savo nelaimei neturiu bulvių tarkavimo mašinos, todėl nei bulviniai blynai, nei cepelinai, nei kugelis pas mane nėra gaminamas, o norėtųsi kažko tokio lietuviško kartais... Mano švilpikų receptas, beje, irgi toks pritaikytas prie mano dar nevisiškai aprūpintos įrenginiais virtuvės.

Išverdame bulves. Yprastai reikėtų jas atvėsinti ir sumalti mėsmale. Mano atveju dar karštos bulvės sutrinamos kaip bulvių košei, tik nupylus praktiškai visą vandenį. Dedame kiaušinių (pagal bulvių kiekį, jeigu nedaug - užtenka ir vieno), šaukštą ar du bulvių krakmolo, dvigubai daugiau miltų (nei krakmolo), žinoma, druskos. Galima įdėti grietinės.

Tešla turi gautis tokia, kad eitų formuoti blynelius. Pastarieji gali būti bet kokio jums priimtino dydžio, tačiau man labiausiai "tradiciški" atrodo rombo formos maži blyneliai (pasibarstę miltų padarome tešlos volelį, ji paplojame ir supjaustome rombais). Tada dedame į keptuvę ir apkepame iš abiejų pusių. Man skaniau labiau apskrudę, bet užtenka, kad tiesiog apkeptų.

Galima valgyti su grietine arba su baltu padažu (50 g sviesto ištirpinti, įmaišyti 1-2 šaukštus miltų, po truputį įpilti pusę stiklinės pieno, paskaninti druska ir kiek pavirti, kad sutirštėtų; tik atminkite, kad padažas jau nuimtas nuo ugnies dar šiek tiek patirštėja, tad nepervirkite).

Skanaus!