Ne vienerius metus
atkakliai nemėgau virti sriubos. Jeigu virdavau, tai pagal kokį įdomesnį
receptą ar su sultinio kubeliu. Na, ir tai buvo visad – kaip čia pasakius –
daugiau ar mažiau sėkmingi (o kartais ir nesėkmingi) eksperimentai. Kol vieną
dieną kelios lemiamos aplinkybės atvėrė man akis. Viena iš jų buvo kokybiška
vištiena, o kita, dar labiau motyvuojanti, buvo noras pagaminti vieno patiekalo
pietus visai šeimai. Jie turėjo tikti man (vadinasi, skanūs ir be priekaištų
sau), vyrui (dar ir sotūs), vienerių metukų sūneliui (sveiki, neprikrauti
įmantrybių ir kad nesinorėtų išspjauti). Dabar galiu drąsiai pasakyti:
išvirčiau bet kokią sriubą ir iš bet ko, bet kuriuo metu, vien iš namuose
esančių ingredientų. Vienintelė sąlyga – gabalėlis kokybiškos mėsos (vegetarams
šiuo atveju reikėtų lygiai taip pat labai kokybiškų, aromatingų daržovių).
Nuo ko pradėti?
Pirmajame žingsnyje pasirinkimas tėra vienas – išmokti virti sultinį. Tai
svarbiausias ir labiausiai sriubos skonį pagerinantis ar net nulemiantis dalykas.
Sultinys gali buvo daržovių, žuvies, tamsios mėsos ar vištienos. Taip pat gali
būti ir kelių minėtų rūšių derinys. Rekomenduojamas naudoti vandens ir mėsos
santykis yra 4 litrai 1 kilogramui, vištienai užtenka 3,5 litro. 1 kg mėsos patartina
naudoti 100 g morkų, tiek pat svogūnų, porų, vieno saliero. 1 litrui reikia ¼
šaukštelio druskos. Sultiniui išvirus, skaninant jį kitais prieskoniais, druskos
taip pat galima pridėti, jeigu trūksta. Tik nepadauginti. Užvirti ant vidutinės
kaitros ugnies ir sumažinus ugnį virti lėtai ir ilgai, bent 2 valandas. Galima
ir greičiau, bet skonis nukentės. Verdant nuolatos nuimti iškilusias putas. Dar
viena gudrybė – išvirus sultiniui jį atšaldyti ir nugriebti susidariusią
plėvelę. Tokie bendri patarimai, nors geriau įgudus viską paprasčiausia dėti
„iš akies“ ir „pagal skonį“.
Mano favoritas... yra
vištienos sultinys. Jį verdu visada taip pat (ir dėl to, kad toks man šiuo metu
skaniausias, ir dėl to, kad produktų jam virti visada turiu): tie patys
produktai, ilgas lėtas virimas, išvirus paskaninu prieskoniais. Vištieną dedu
be odelės, kad nebūtų pernelyg riebu. Be jos ir putų iškyla verdant labai
mažai, tad tereikia prižiūrėti, kad virimas būtų tolygus. Jeigu burbuliuoja
stipriai, net ir nustačius mažą kaitrą, reikia atidengti puodą ir temperatūrai
nukritus vėl uždengti. Išvirus pirmiausia išgriebiu viską, kas virė. Prieš
prieskonius dar paragauju. Jeigu atrodo rieboka – skiedžiu užvirusiu vandeniu.
Turiu pusę puodo puikaus sultinio. Kas toliau? O toliau – linksmiausia dalis mėgstantiems
eksperimentus, darbo virtuvėje pabaiga tiems, kam reikėjo tik sultinio (juk
skanu ir su koldūnais, skrudinta duona, kibinu) ir tiesiog antra sriubos
gaminimo dalis labiau techniškai mąstantiems. Aš esu iš pastarųjų. Išvirtos
daržovės jau padarė viską, ką galėjo, tad joms sakome „ačiū, viso gero!”. Mėsytę nuimame nuo kaulo (ji ir pati jau
krenta), suplėšome, galima dar pasmulkinti peiliu. Dedame atgal į puodą kartu
su bulvėmis, perlinėmis kruopomis (vietoj jų galima dėti, pavyzdžiui,
makaronus, tik vėliau), kepintais svogūnais ir morkomis, kitomis daržovėmis.
Verdame, kol ilgiausiai verdantis ingredientas būna gatavas (tarkim, kruopos,
jeigu jų dėjote, ar bulvės). Na ir viskas, tobula sriuba gali keliauti ant
stalo. Galima pabarstyti kietuoju sūriu, dėti grietinės. Ak, tiesa, pamiršau
apie eksperimentų mėgėjus. Gera žinia jiems ir visiems kitiems. Į sriubą galima
dėti, ką tik norite. Jūsų sriuba – Jūsų taisyklės. Skanaus!
VIŠTIENOS SULTINYS
REIKIA
Vištos šlaunelė
2 l vandens
0,5 morkos
0,5 svogūno
2 lauro lapai
3 kvapieji pipirai
Druskos
Muskato
EIGA
Pusę morkos dar padaliname į kelias mažesnes dalis, dedame į puodą kartu su
puse svogūno, mėsa, lauro lapais, pipirais, žiupsneliu druskos. Užverdame ir
sumažinus ugnį verdame 2 val. Prižiūrime, kad vanduo virtų lėtai. Nugriebiame
iškylančias putas. Išvirus išimame viską iš puodo, skaniname druska (jeigu
trūksta), maltais pipirais, muskatu.
